Monday, September 29, 2025

Kuemangko Mesak Midar Soe Let Ba Asu [e.p 256]

Amá boot Uma Fukun 
lakohi rona kraik
Hosi kraik hasa'e lia, 
nia hatán UBoot!
Amá boot ho UBoot fase ona matan
Fase matan hodi simu 
ó-nia masin ka'ut. 

Apá katuas Dú mós
la rona oan sira
Nia simu ho hirus ho lian sadik
Sé ema ruma protesta, 
haruka nia mai tur iha-ne'e!
Sadik tan ba be, koko rasik ba
Nakfera dala-ida tur tane hasan.

Lia-loos mosu duni iha loron ikus
Lia falsu lia bobar, bobar lahetan 
La rona la hakru'uk ikus sai nune'e
Kuemangko mesak midar 
soe let ba asu.
--- o0o ---

Monday, September 22, 2025

Laho Gravatadu La'ós De'it Iha Uma Fukun

Semana liubá estudantes universitárius sira nu'udar manifestante halibur hamutuk hodi hato'o aspirasaun ba Uma Fukun hodi eziji atu hapara sosa tan karreta luxu ba Liana'in sira, no tenke halakon ona PV ba eis deputadus no eis titular sira. Sira hakilar dehan Fernanda Na'okteen, ho nune'e tuir ha'u, indireramente Fernanda na'okteen duni, tanba mezmu nia la halakon ka la na'ok osan ba nia-an, maibé de-faktu nia aprova lei sira hodi habokur sira-nia an mak hanesan LMPV plus subsídius oioin ba deputadu/a sira no ezijénsia sira-nian atu sosa tan k-65.

Liafuan na'okteen bele prega mós ba governu tanba ministériu sira ezekuta orsamentu la tuir dalan no balun atua nu'udar broker ba empreza ne'ebé atu kaer projetu, portantu PM mak tenke responsabiliza ba membru governu na'okteen sira. Iha ona sosiedade sivil no entidade barak inklui komunidade mak lamenta tanba ministériu balun la ezekuta orsamentu ho adekuadu, mak hanesan ministériu saúde, edukasaun, no agrikultura hanesan PM deklara katak minister of agriculture is doin noting.

Bainhira manifestante sira hakilar PPN Na'okteen, ministru sira hamnasa subar hodi kontente loos tanba sira hanoin katak sira mak moos liu hosi korrupsun, manifestante sira tuir loloos organiza tan demo bá iha resintu palácio governu tanba liafuan Na'okteen loos liu atu prega ba governu tanba Laho Gravatadu barakliu mak movimenta iha governu no la'ós iha parlamentu.

Daudaun ne'e mosu tan ona Manifestu ida hosi Sr. Agio Pereira ba Servidor Estadu sira atu hodi defende no salva Rai Doben Timor-Leste hosi dezafiu/ mafiozu oioin ne'ebé mosu ona no atu mosu tan mai tanba apoiu máximu hosi ita-nia Boot sira iha nasaun ne'e. Manifestu refere hato'o ba Patriota hotu², estudantes no Defensór Demokrasía nian.*

Mahusuk [e.p 255]

Koko husu ba banku kasu lia mai
Sesé mak kred sé mak lae?
Lalori kred halo kurtina 
Kurtina bonita helik lalatak!
--- o0o ---

Thursday, September 18, 2025

Espíritu Estudante Oan Timor Nian [e.p 254]

(i)
Rekadu ha'u-nian loron rua liubá
Hato'o lerek hodi hatene hela de'it
Hasa'e lerek hodi estuda to'ok ba
La konsege estuda, tan tempu apertadu
La konsege estuda, tan biban laek ona.

(ii)
Loron tolu laran 
estudantes tun estrada
Barullu! entusiazmu hasa'e ezijénsia 
Polísia tahan netik ho gas matanbeen 
Nu'udar manifestante sira la ta'uk!
La ta'uk la hakiduk bá oin nafatin.

(iii)
Loron datoluk 
manifestante konsege duni
Konsege hakat tama ba Uma Fukun
Tur hamutuk hola-lia ho Liana'in sira
Hakarak ka lae tenke akontese
Akontese tuir ezijénsia sira-nian
Akontese tuir aspirasaun povu nian.

(iv)
Nu'udar Maromak oan ha'u hakfodak
Nu'udar maun-alin ha'u arrepende
Hakfodak, tan estudante 
sira mós bele
Arrepende, tan aifunan buras 
teki-tekir namlaik.

(v)
Agradese ba estudantes nia esforsu
Hahii estudantes nia aten brani
Konsege hato'o aspirasaun povu nian
Aten brani la hakiduk to'o pasu finál.

(vi)
Viva EUTL!
Viva manifestante doben 
futuru Lafaek nian!
Viva povu terus-na'in!
Hakribi esplorasaun!
Hakribi manipulador!
Nu'udar poeta ha'u ♡ imi!
--- o0o ---

Tuesday, September 16, 2025

Pensaun Vitalísia Bele Mantein [e.p 253]

(i)
Koko took karreta deputadu 
lalika luxu/ lalika karu
Baratu netik baibain ba, bele luxu maibé baratu netik
Bele toyota maibé la'ós prado
Avansa to'ok ho "toyota avanza" 
bele ka lae?.

(ii)
Toyota Avanza bele troka dala-ida 
kada tinan lima
Toyota Prado bele troka dala-ida 
kada tinan sanulu
Poupa netik, salva netik 
osan povu nian
Osan povu nian hodi tane ita rain.

(iii)
Liana'in tenke simples hanesan povu
La foti an as-liu ba povu ki'ik
Liana'in tenke mamar hamutuk 
ho povu
La lori povu ida haliu povu seluk.

(iv)
Koko to'ok hamenus saláriu, 
mantein PV
Koko mós halakon subsídiu, 
mantein PV
Hanoin hikas to'ok imi-nia liafuan 
Liafuan murak be fakar iha kampaña
Halo povu tau fiar tau let neon
Dada povu tau domin hili let imi.

(v)
Tatoli oan ne'e hasetan de'it ba
Rekadu oan ne'e kasu lerek ba
Kasu lerek ba, Liana'in tetu rasik
Tetu rasik hanoin koko to'ok ba.
--- o0o ---

Wednesday, September 10, 2025

Kartaun Kinur


Kartaun Kinur ba Sertifikadu COVID
-
Kritériu atu apply vaga trabalho via SEFOPE mak: Sertidaun RDTL, B.I, Pasaporte, Bom Comportamento, no Sertifikadu COVID.
Atu hetan Sertifikadu Covid ita presiza  ministériu saúde hodi hatudu kartaun kinur, no tenke iha númeru PIN hanesan ha'u-nian 6889 iha leten. 
Karik alin sira seidauk iha PIN, tenke lori ba prenxe iha fatin 2 de'it mak Liquiça ho Baucau.
Alin sira, de faktu governu dalabarak hasusar povu ki'ik, mas pasiénsia tanba atu hetan dalan tenke sakrifika.

Saturday, August 30, 2025

Edukasaun Eleitoral iha Ámbitu Konsulta Popular 30 de agosto 99

Edukasaun ba Votante ka 
Voter Education 

Iha liafuan 2 mak hodi hanorin votante sira molok tama votasaun 30 agosto 99. Liafuan 2 ne'e mak: 1.Simu no 2. La simu (aceita no rejeita) hodi hatudu ba ezemplu kartaun de votu ne'e.
Ha'u nu'udar durubasa la'o ho staff internasional sira bá fó esplikasaun ba votante sira, staff internasional koalia: esplika ba sira katak, Aseita Otonomi tu iha leten/ Rejeita Otonomi tu iha kraik. Ha'u esplika ba votante sira: ita aseita Otonomi tu iha leten, maibé hakarak Independénsia tu iha kraik. 

Staff Internasional ne'e rona ha'u temi liafuan Independénsia, nia hirus kedas ha'u hodi dehan: favór ida, ha'u la temi Independénsia maibé ha'u só temi "accept and reject= aceita no rejeita", nune'e, ha'u repete fali ho liafuan seluk, señor dehan: Aseita Otonomi tu iha leten/ hakarak Ukun-an tu iha kraik, hau bobar tiha liafuan "Independénsia ho Ukun-an" ne'e sorte malae la kompriende tetun, deskulpa ba maluk Oto sira, ha'u lohi liu ona, tinan-26 tiha mak ha'u foin konfesa.

Bainhira hanoin hikas 30 de agosto 99, iha komik no triste. 
KOMIK tanba ami vota hotu tiha maluk balun hahú hikar kalsa ain halai  sa'e foho/ailaran tanba ta'uk milísia Otonomista sira, ami balun foin halai depoizde rona rezultadu iha 4 de setembro.
TRISTE tanba ita manán tiha ona maibé ita sei halai nafatin, no tanba sira sunu hotu ita-nia uma. No bainhira ami halai mós dezorden tebe-tebes, di'ak ona bainhira la'en-fen-oan halai hamutuk bá fatin ida, piór liu fali mak la'en balun halai ketak, fen-oan halai ketak, triste ne'e iha-ne'e!
Kumprimentus hela ba maun Oto sira*

Friday, August 29, 2025

Railakan Fera Fahe Airín Tuan [e.p 252]

Novidade foun ne'e virál duni 
Foin mosu foin sai virál duni
Katuas sira hamutuk tur biti boot
Hamutuk lia ida desizaun foun.

Atu mutin e metan tenke nune'e
Atu midar e moruk tenke nune'e
Nune'e hakotu kontratu tuan
Kontratu knaar nian iha lidun balu.
-- o0o --

Wednesday, August 27, 2025

Koitadu Ita Lahatene [e.p 251]

Atan ami husu aselera ho lais
Dezenvolvimentu rai ne'e lentu liu ona
Ukun-na'in hada tan kontratadu foun
Ulun Boot Uma Fukun hakarak sosa seluk karreta foun
Viajen tasi balu semo nabanaban 
Rezultadu funan laek, semo saugati.

Boot sira hakarak han di'ak de'it
Han hemu di'ak loos, osan povu nian
Minarai marandekor, hela tahuteen
Kedok tun kedok seluk, sukit rai maran
Rai maran la hamosu benefísiu foun
Nasaun sei kasian, 
atan ita sei padese
 kiak rabat rai.
-- o0o --

Friday, August 22, 2025

Kematian Presiden Nicolau Lobato 31 Desember 78






Dua lembar foto mengenai kematian Presiden Nicolau Lobato di bawah ini telah diposting berulang kali oleh pihak TNI di media sosial yang sebenarnya bila ditinjau lebih mendalam ada unsur positif dan negatifnya. Dari segi positifnya memiliki nilai sejarah bagi perjuangan bangsa Indonesia khususnya tugas dan kekuatan TNI dalam Operasi Seroja Tim Tim, sementara dari segi negatifnya ada nuansa "penghinaan" dimana seorang Presiden tertembak mati, lantas mayatnya dijadikan objek buat selfi ramai ramai oleh beberapa petinggi TNI yang hadir, lebih jeleknya lagi jasadnya Presiden Lobato disembunyikan dan hingga kini pusara-nya masih dirahasiakan. 

Di balik "penghinaan ada kebanggaan" dimana Presiden Nicolau Lobato tertembak mati pada 31-12-1978 akhirnya menjadi Pahlawan Kemerdekaan bagi negaranya, sementara Indonesia harus "menarik kembali pasukan dan kekuasaannya" dari bumi Loro Sae pada 5 September 1999 setelah pengumuman hasil jajak pendapat oleh PBB pada 4 September 99, dan itu merupakan "kekalahan" bagi Indonesia, serta "kemenangan, dan kebanggaan" bagi Timor-Leste dalam membuka lembaran baru. 
Disini terjawab sudah motto Presiden Lobato "a última bala é a minha vitória" (bidikan) "peluru terakhir adalah kemenanganku".
Hidup Timor-Leste! 
Sekali merdeka tetap merdeka!

Wednesday, August 20, 2025

Bodas de Ouro dia das FALINTIL 1975-2025

-
FALINTIL Liman Kro'at Povu Nian 
[e.p 146] Repete 
---
La‘ós lia anin, la’ós manu lian
Istória hakerek, kilat musan tarutu funu nakfera!
Loron Onze de Agostu, 
hitunulu resin-lima
Hahú nakfera hosi UDT, 
tarutu nakfera abut UDT.
Loron 9 nia laran hahú responde
Maun- alin/ alin-maun ran nakfakar!
Fatin Dadur Palapasu 
testemuña ba istória.

Loron Vinte de Agostu loron reasaun
FRETILIN hamriik harii FALINTIL!
FALINTIL nu'udar 
liman kro’at povu nian
Hamriik alerta fó resposta
Kumu liman hakilar "A Luta Kontinua"!
Loron ida ohin,
wain ida ohin
Ha’u katak ba ó,
kasu tutan ba sira jerasaun foun
Loron ida ohin, loron FALINTIL
Wain ida ohin,
loron istórika.
-
Viva tinan-50 loron Falintil!
Vitória é Certa!
A Luta Continua!
Unidos Venceremos!

-
hakerek iha 20-08-2018
-
foto kortezía ha'u foti sein lisensa

Sunday, August 17, 2025

Foin Hetan Malu [e.p 250]


Habelun malu kleur ona liuhosi efbí
Foin hetan malu iha biban kmanek ida
Dadalia uitoan sente kai kmaan
Atu furak liután selfi tedeit.

Tuesday, August 5, 2025

Beibeik Mós Ladún Di'ak [e.p 249]

Lalika buka tempu halo jeitu foun
Iha knaar barak mak sei sabraut
Natoon karik ona, rohan ba ne'e 
Demais mós ema la gava
Beibeik mós ema baruk ona 
Baibain de'it di'ak liután 
Parese dalan foun hodi hada
tan aikesak.

Mundu ohin loron kala bulak ona
Ema kiak hatudu an tebes 
nu'udar ema kiak
Ema riku mós finje halo-an 
hanesan ema kiak
Demais mós ema la gava
Beibeik mós ema baruk ona
Mundu ohin loron kala bulak 
duni ona.
--o0o--

Tuesday, July 29, 2025

Tempu Has Funan [e.p 248]

Fulan jullu nia rohan malirin 
kahur manas
Besik tama agostu temperatura sa'e tan
Udan tau nafatin
Has funan mak lori todan.
-
Tama faze has okir
Sei furak liután iha loromanas
Tur iha uma oin, tetak has okir 
hodi kahur ho masin
Provoka sira balun kabeen suli let.
--o0o--

Thursday, July 24, 2025

Hadi'a Uma Lisan [e.p 247]

Ha'u dehan ba ó
katak bodik ba nia 
kasu tutan ba sira.
Atu hadi'a uma lisan
presiza airiin mean.
Haree ta duni ai-ná mean Lalika ta natoon 
ai-ná mutin.

Ai-ná mean tane metin uma lisan
Ai-ná mean hodi ke'e sai  
bee lihun merak.
Bee lihun merak 
nokonu ho lafaek.
Lafaek makerek butuk tan malu
Lafaek kanteen hafo'er 
uma lisan.
--o0o--


Friday, July 18, 2025

FILA MAI Ó-NIA RAIN [knananuk antigu]

Mai mai mai ó-nia rain
Sé sé sé duni ó
Mai mai mai ó-nia rain
Sé sé sé duni ó
Halai halai keta halai
Rai Timor ó-nian
Rai Timor hau-nian
Rai Timor ita-nian
Timoroan ninian
 -
O sé...hau sé sira sé
Ita mesak rai Timor nia oan
O sé...hau sé sira sé
Ita mesak rai Timor nia oan
-
Hanoin hanoin didiak ba
Ó filafali mai
Mai rai Timor Leste
Mesak ita-nia rain
Timoroan ninian
~::~

Kompozitór ba knananuk ne'e ita lahatene naran (NN), knananuk ne'e kria iha ailaran entre tinan 1976-78 hosi Fununa'in FALINTIL balun, no ikus mai kantór Tony Pereira mak populariza fali iha meadu 1980.  


Monday, July 14, 2025

Fasilidade Estadu [e.p 246]

(i)

Kareta Estadu, fasilidade ba serbisu 
Fasilita funsionáriu hodi servii estadu
Osan estadu ne'e osan povu nian
Osan povu nian hodi had’a rai ne’e.

(ii)

Kareta Estadu serbisu tuir loron
Segunda to'o sexta haknaar ba Estadu
Sábadu ho domingo haknaar ba família
Servii ba Estadu servii mós família. 

(iii)

Osan povu nian maihosi minarai
Mina matan maran ona, filafali ba rai
Maihosi natureza fila-hikas natureza
Natureza sei fasilita hodi ke’e posu foun. 

(iv)

Osan Estadu, osan povu nian
Tulun povu liuhosi atividade
Habiit povu liuhosi programa
Atividade sei implementa bazeia ba programa.

(v)

Dolar atus-rua fahe netik dala-rua iha oitavu governu
Programa Sexta Bázika fahe mós dala-rua iha oitavu governu
Bainhira loos mak bele suli beibeik
Bainhira loos mak halerik sai hamnasa
Osan povu nian atu tulun duni povu
La’ós brinkus, hodi hafutar povu nia tilun.
~::~

Friday, July 11, 2025

Aihún Rekordasaun [e.p 245]

(i)
Isin tarak tahan tebar,
kala-kalan dada niki timis 
funan midar.
Tama oras bailoro, 
fuan maran nakfera
Namlele nakfilak 
kabasrahun mutin.

(ii)
Anin hu loro leten nu'u kabasrahun.
Sei halibur nia rahun 
halo xumasu.
Latan ulun ba leten 
sente kman loos.
Matan dukur mehi furak to'o rai naroman.

(iii)
Aihún rekordasaun, 
Ailele nia kmo'ok hela de'it foto.
Hela de'it foto 
hodi temi netik naran.
Molok tama esponza koko uluk ailele
Latan ulun xumasu 
rona knananuk halerik fuan namlele.
~::~

Friday, June 20, 2025

Matan Moris Ba Funu Foun (e.p 244)

(i)
Naha todan nakonu iha rai laran
Povu ki'ik hakmatek ho nia knaar
Ata oan la rona notísia foun 
Rai boot balu, problema foun mosu
Jigante boot rua hahú bomba malu.

(ii)
Bomba loron bomba kalan
Tarutu nakdoko rai seluk pániku
Manu besi semo as, muta sai 
klak mean
Tarutu nadodon tama rai rua
Nakfakar naksulin sobu ema uman.

(iii)
Povu ki'ik halai haksumik'an
Hakilar halai ho matabeen
Uma rahun hotu ona, ses dalan seluk
Sasán motuk hotu ona, ses buka moris
Koitadu, ema ki'ik sempre sai vítima
Koitadu, povu oan mate saugati.

(iv)
Nu'udar alarma mai ita nobun
Rai doben oan ne'e bele sai vítima
Ahi funan mean, bele semo mai
Bala musan semo sala, bele hedi ita
Tan de'it funu boot be foin mosu
Israel ho Iraun la rende malu
La rende malu hodi hatudu forsa
Oras-ne'e virál iha era foun.
~::~

Saturday, June 7, 2025

Dezastre Bele Oho Ema (e.p 243)

(i)
La'o karik iha dalan, tama ho kuidadu
Halai lurón leten, koko ho sentidu
Dezastre mosu mai, ita la espera
Tan de'it dezastre ema lakon vida.

(ii)
Ohin loron, movimentu liu tiha uluk
Roda rua roda haat, zigzag bamai
La'o ho ain rua, hateke karuk loos
Hateke mós oin kotuk, ses ba dezastre
Tan de'it dezastre ema lakon vida.
~::~

Friday, June 6, 2025

Mangame Latuir Dalan (e.p 242)

(i)
Liana'in koalia  la tuir dalan
Ke'e hikas lia uluk hanesan labarik
Haksesuk malu nu'u ema beikteen
La hatudu an nu'u ema edukadu.

(ii)
Iha kraik povu ki'ik halerik hela
Iha leten liana'in sukit malu lanahas
Ne'e ha'e ibun-na'in rai ne'e nian
Ibun-na'in liana'in tur uma fukun.

Tuesday, June 3, 2025

Abrigu ba Maksalak (e.p 241)

(i)
Ha'u rain doben, 
nu'udar abrigu ba maksalak
Halo krime mota sorin, hakur Mota-Ain 
Kadiuk lamas buat-rahun, dolar mai Dili
Banku sisi laselu mai helik Dili
Mai subar mai helik finji isin moos
Lia anin baku subar foin deskobre.

(ii)
Mosu fali foun ida,
 krimozu tasi-balu husu protesaun
Tun hosi "liras-besi" mai koko rasik
Atu midar ka moruk mai koko rasik
Tun koko rai Lafaek tuku odamatan
Na'i loke odamatan mamar ho fuan
Matan fukun baku malu, 
lia midar funan buras haksolok tebes.

(iii)
Hela helik rai Dili nu'u esperansa
Hakarak loos, hela metin to'o mate 
Ikus mai lia loos nakfakar, fase lia fo'er
Realidade nakfilak prega aljema
Tasi-balu bele dok dada besik fali
Fila hikas bá knua ho matanbeen.
~::~

Thursday, May 29, 2025

Deportasaun ba Mr. Teves Junior fila ba Filipina


Saida mak Timor Aprende husi Prezensa Arnolfo Teves Junior

Eskritor: 
Antena Transparénsia Timor-Leste hosi Facebook
-
●Filipino Teves husu protesaun ba nia vida iha Timor, iha Filipina, Família vítima nebe nia oho husu justisa. Ita promove Justisa ka ita promove direitus humanus. Ka direitus humanus ba se? 
●Karik Arnolf kontinua iha Timor, ba futuru RDTL sai abrigu ba kriminozu tamba tane-ás konvensaun jenéva no direitus humanus. 
●Arnolf fila, tamba hakarak hatudu ezemplu ba nasaun seluk katak loron ida sidadaun Timor-Leste ruma mak hetan kazu hanesan ho Arnolf nian, ema seluk bele ajuda mos. 
●Timor-Leste la hetan benefísiu singnifikativu bainhira proteje Arnolf. 
● Arnolf mai tamba hare hetan TL nia seguransa no justisa fraku. 
● Arnolf nia prezensa lori autoriedade seguransa no justisa aprende oinsa fó assisténsia ba ema sira ho osan bo'ot. 
● Líder Nasionál sira tenke kuidadu ona atu hlo amigu  maibé Arnolf nian sei la iha influénsia ba Timor-Leste iha Mundu no Rezionál. 
● Ramos-Horta sei garante relasaun bilaterál ho Filipina tamba Arnolf nia asaun ba interese grupu ka privadu la'ós ba povu tomak ou kauza ida ba povu_(remata).
---------- o0o ----------
   Imajen hirak-ne'e foti hosi pájina facebook kona-ba deportasaun Arnolfo Teves Junior nu'udar sidadaun Filipina ne'ebé mai ho nia família iha abríl 2023 ho nia aviaun jet privadu, no momentu ne'ebá asesór prinsipal Gabinete Prezidente Longinhos Monteiro mak bá hasoru iha aeroportu lori tama mai Dili, no konsege hela iha Metiaut durante tinan 2 fulan 1 nia laran, maibé tenke deporta hikas bá Filipina ohin hosi aeroporto Nicolau Lobato ho aviaun Phipilines Airlines 142 ne'ebé mai duni hosi Filipina hodi tula nia.

   Familia daku liman ho matanbeen akompaña Mr. Teves nia deportasaun, tuir informasaun katak nia komete krime boot barak iha Filipina hanesan notísia barak be publíka ona iha média sosial. Mr. Teves deporta bá ona enkuantu nia família sei hela iha Dili, talvéz hodi hein tan interrogasaun ruma.

Wednesday, May 28, 2025

Hakmatek Maibé Manas (e.p 240)


(i)
Liamenon ohin la doko rai, 
maibé nakdoko no doko duni
Fujitivu ka Buronan 
mai helik-an iha rai doben Dili.

(ii)
Timor-Leste nia ilas 
bele kamutis iha mundu oin
Timor-Leste nia naran 
bele noda metan iha mundu tilun
Arnolfo Teves Junior arrested in Dili Timor-Leste
Tansá makne'e ita sei hatene.
~::~

Wednesday, May 21, 2025

Lalori Leten Sukat ho Kraik (e.p 239)

Koalia ba emar la tetu lia
Koalia ba públiku la sukat ibun
La hateke ba maluk la fihir malun 
Hahalok leten nian kraik laran susar.

Biban uluk knaer ida ikus knaer ida
Lalori lia uluk badan lia ikus
Hosi leten oin seluk kraik oin seluk 
La lori leten nian sukat ho kraik.
~::~

Monday, May 19, 2025

Tansá Mak Tenke Feriadu (e.p 238)

Tuir loloos ohin lalika feriadu
Tansá mak tenke toleránsia de pontu
Tansá oh tansá?
Hamaus funsionáriu sai barukteen
Fasilita funsionáriu tur hakma 
bolu malu hodi joga halek, 
awoh... ...

Toleránsia de pontu bele kria 
bainhira tama ba finadu
Bainhira tama mós ba tinan foun
No bainhira atu tama ba loron páskoa
Hodi tolera ita atu hatook  kondisaun
Tuir loloos ohin lalika feriadu.
Maluk, ó hasa'e bandeira ka lae?
~::~

Friday, May 9, 2025

HABEMUS PAPAM (Ita-nia Papa iha ona)

Ita-nia Papa foun ho naran Robert Francisco Prevost, nia orijin mai hosi Chicago Estados Unidos de América ho títulu LEO XIV (Leão  Katorze).
Papa Leo/ Leão XIV nu'udar primeiru Papa ne'ebé mai hosi Estados Unidos de América (E.U.A)

Parabéns ba sarani no igreja katólika hotu-hotu iha mundu, parabéns mós ba reinu E.U.A!. Espera katak ulun boot E.U.A bele habelar mós domin ba mundu no Pauza lai atividade Funu nian ho nasaun seluk.
Viva Papa Leão XIV!

Thursday, May 8, 2025

Viajen Natarbora mai Manatuto

Rekordasaun Abril 2003

Ekipa CAVR distritu Manatuto remata ona sira-nia knaar sosializasaun iha sub-distritu Natarbora no fila hikas mai Manatuto. Hamriil hosi ninin karuk mak: Carlito Pinto hateke hela ba Viqueque, Geraldo Armada Gomes uza kalsaun branco ho meias alta hateke hela ba Manatuto, Nilo Lay hateke ba Tionghoa, Celestino Tomas Karaen ho jaket kamufladu hateke ba Laclo, no ha'u ho boña azúl eskuru hateke hela ba kamera 😁😜, David Amanas ho kamera fila kotuk ba Kribas hodi foka ami, bainhira ami deskansa hola anin iha área Barique Manehaat nian hodi hein kolega seluk nebé sei tuir mai. 

Foto iha kraik hatudu Celestino T.S Karaen nu'udar koordenador ekipa CAVR Manatuto, enkuantu Geraldo Gomes no Ildefonso Pereira mak komisáriu rejionál Manatuto nian.(foto: David Amanas)


Wednesday, May 7, 2025

Bainhira Loos (e.p 237)

Rai doben oan ne'e falun ho mukit
Susar ida mosu mai mosu nabanaban
Ida tuan ladauk kotu tubun moris tan 
Fos folin sa'e duka susar kombate.

Maluk balun halerik tan eviksaun 
Atoni oan lun turu tan Naktuka
Pasiente halerik tan aimoruk
Profesores kontratadu lakon direitu
 Seidauk hakotu  mosu tan foun  ida, 
Ulun boot - ulun moruk hili PTR.

Ulun sira Uma Fukun larona malu
Haksesuk malu hodi lakohi lakon
Povu ki'ik hato'o susar, leten larona
Leten larona la konsidera povu lian
Bainhira loos oh bainhira loos.
~::~

Wednesday, April 30, 2025

Rusa Tama Plaza


 Ó le excelentíssimo sai fali eSentelismu, 

sai fali exelentiZmu hanesan loos Rusa tama Plaza.

Agradese ho Laran Todan Tebes ba PR

 tanba bele aponta ona lider foun 1 tuir rasik nia gostu. 

Biban ida tan, atu ita hotu loke matan, hodi hatene loloos PR nia hakaran.


Monday, April 28, 2025

Belun Di'ak iha Knaar Fatin (e.p 236)

Tinan sanulu resin-tolu liuba
Lolo liman hamutuk iha knaar matan
Haree malun nu'udar maun alin
Konsidera maluk nu'udar feton nan.

La temi Kaladi ka Firaku
Laiha kulit mutin ka kulit metan
Ita mesak maun alin rai ne'e nian
Mesak feton nian de'it, nan nian de'it.
~::~

Tuesday, April 22, 2025

Pope Francisco





Pope Francisco (17-12-1936 - 21-04-2025)
-
From janitor… to the people’s pope.

Jorge Mario Bergoglio was born in Buenos Aires, Argentina — the son of Italian immigrants, raised in a humble working-class home. 

As a young man, he swept floors at a factory, studied chemistry, worked as a food technician, and even spent time as a nightclub bouncer to help pay the bills.

But his life took a dramatic turn when he answered a deeper calling.

He joined the Jesuits and was ordained a priest in 1969. Known for his quiet humility and unwavering dedication to the poor, he never sought power — but his values carried him upward. 

First a bishop, then archbishop, then cardinal.

And in 2013, he made history: the first Latin American pope. 
The first Jesuit pope. 
The first to take the name Francis — a sign of his devotion to simplicity, peace, and the forgotten.

He rejected the lavish lifestyle of the Vatican. 
He rode buses, carried his own bags, embraced outcasts, and washed the feet of the incarcerated.

He wasn’t just a pope. He was a symbol of compassion in power.  

Follow Project Nightfall for more stories of lives that changed the world. 🕊️
-
(Sei tradús ba tetun)

Monday, April 14, 2025

Opsaun 2 ba ita-boot atu hili

Opsaun 2 ne'ebé ita-boot atu hili mak:
(1). 5 minutus hamutuk ho Jesus
(2). 5 milloens tama ba ita- boot nia konta agora?

Belun sira, mai ita akompaña


Wednesday, April 9, 2025

Sinál Kruz tuir nasaun ida-idak nia lian


Hodi Aman, hodi Oan, no Espírito Santo sira naran, Amen!
Mai ita hotu harohan ba Na'i Aman Laran Luak, atu hodi tahan netik lafaek foun sira labele mai hafo'er ita-nia tasi.

Tuesday, April 8, 2025

Balixaun Budu Úniku Manatuto Nian

Dadersan de'it alin feto ne'e bolu boek no balixaun, ha'u mós bolu nia tur tiha hodi koalia. Nia fa'an boek oan piris isin 1 folin dolar 1, balixaun botir 1 folin dolar 10.

Oras-ne'e tempu boek nian, membru komunidade ne'ebé hela besik mota-ain sei bá suru boek oan  hodi prodús ba balixaun hanesan fa'an dadauk hosi alin Nina, feto kmo'ok oan ida mai hosi aldeia Ubrato suku Sau nian molok tama ba Manatuto laran, fatin ne'ebé motorista no pasajeiru sira sempre deskansa uitoan hodi koko katupa no ikan tunu, tau tiha aimanas hois tan derokbeen furak lahotu.
-----
Lian Galole: 
katupa=nalun, deroksín=tugar, sukaer=imale, aimanas=us, bikan=ha'i, kanuru=nuru, tudik=sihit, bee=we.

Thursday, April 3, 2025

Timor Telecom La'o Tuir Lenuk (e.p 235)

Timor Telecom
Ita hotu nia ligasaun

Ó xupa dolar, sente furak loos
Ó dolar neineik hanesan Lenuk. 

Karik tanba rai-nakdoko foin lalais ne'e 
Nakdoko tama to'o Timor laran. 

 Doko to'o ó ain uat sin 
Ain uat sin, to'o sai asam urat
Ó-nia haksolok kliente laran susar.